Vaikų dantų ėduonis – viena labiausiai paplitusių infekcinių burnos ligų, pažeidžiančių vaikų kramtomąjį aparatą. Ši liga būdinga visiems vaikų amžiaus tarpsniams. Ėduonis dažniausiai pažeidžia dantų paviršiuje esančias vageles ir duobeles.

Esant pradinei dantų ėduonies stadijai, plika akimi sunku pastebėti jo požymius. Tik reguliarus lankymąsis pas gydytoją odontologą ir/ar burnos higienistą gali apsaugoti nuo dantų ėduonies ir jo komplikacijų.

Pirmas vizitas pas gydytoją odontologą ar burnos higienistą turėtų būti planuojamas vos pasirodžius pirmajam dantukui.

Dantų ėduonies priežastys:

Prasta burnos ertmės higiena;

Gilios, siauros dantų vagelės;

Netinkama mityba, didelis cukraus, gazuotų, saldintų gėrimų vartojimas;

Sumažėjęs seilėtekis;

Dantų griežimas (dėl emalio pažeidimo);

Gali įtakoti amžius, genetika, gyvenimo būdas, vartojami medikamentai, bendrinė sveikatos būklė.

Dantų ėduonies simptomai:

Trupantis emalis;

Dėmės ant dantų;

Dantų skausmas;

Gali būti juntamas nemalonus dantų jautrumas;

Matomos skylutės;

Pasikeitusi dantenų išvaizda;

Pūlinukai ties dantimis.

Karieso profilaktika:

Reguliari ir taisyklinga burnos higiena;

Fluoridų vartojimas;

Silantavimas (pagal indikacijas);

Subalansuota, vitamininga dieta (cukraus ribojimas);

Reguliarūs vizitai pas gyd. odontologą ir burnos higienistą.

 

 

Buteliuko kariesas

Buteliuko kariesas, arba ankstyvasis vaikų dantų ėduonis – tai daugybiniai pieninių dantų karioziniai pažeidimai, kartais apimantys ir ką tik išdygusius dantis. Pažeidimai prasideda nuo viršutinių priekinių dantų. Ankstyvąjį dantų ėduonį vaikams sukelia dantų apnašos, naktinis maitinimas, saldinti gėrimai, sultys, mišinėlis.

Sugedę pieniniai dantys yra lėtinės infekcijos židinys vaiko organizme. Negydant pažeistų dantų vainikai nulūžta, lieka tik šaknys. Kartais vainikas lūžta nuo menkiausios traumos. Per anksti netekus pieninių dantų, vaikas gali turėti pastoviųjų dantų sukandimo sutrikimų.

 

Žindymas ir dantų ėduonis:

Yra daugybė moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų, kad žindymas nesukelia dantų ėduonies. Priešingai, motinos pienas yra praturtintas gausybe prieš kariesą veikiančių elementų, tokių kaip laktoferinai, imunoglobulinai ir kiti.

Fluoridai

Pagrindinė fluorido paskirtis – apsaugoti mūsų dantis nuo ėduonies. Šis anijonas padeda vystyti emalio struktūrą taip, kad emalis taptų atsparesnis rūgštims ir tvirtesnis (aktualu mažiems vaikams). Taip pat stiprina jau susiformavusį emalį, sumažina kenksmingų bakterijų galimybę išskirti rūgštis, slopina kalcio pasišalinimą iš dantų. Stabdoma demineralizacija, skylučių formavimasis. Dar vienas svarbus dalykas – fluoridas reguliuoja galimybę dantų paviršiui sugerti, pašalinti, pasisavinti mineralus.

DANTŲ VALYMO REKOMENDACIJA LIETUVOS RESPUBLIKOJE

0 – 3 metų amžiaus vaikai

Vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika – valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 500 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pasta tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį. Vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams – valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pasta tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį. (Išimtis žindomiems vaikams).

3 – 6 metų amžiaus vaikai

Vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika – valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio – žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį. Vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams – valyti dantis su dantų, kurioje yra 1450 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio – žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.

Vyresni nei 6 metų vaikai ir suaugusieji

Vaikams ir suaugusiesiems su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika – valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio – 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį. Vaikams ir suaugusiesiems su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams ir suaugusiesiems – valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1450 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio – 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.

Silantai

Tai karieso profilaktikai skirtos medžiagos, neleidžiančios bakterijoms ir angliavandeniams patekti į dantų vageles ir įdubas. Dantų silantavimas pagal indikacijas atliekamas vaikams nuo 6 iki 14 metų nemokamai.

Šaltiniai:

Kristina Saldūnaitė, Alina Pūrienė1 , Simona Milčiuvienė, Vilma Brukienė1 , Jelena Kutkauskienė2 Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinika, 1 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos institutas, 2 Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas, Medicina (Kaunas) 2009; 45(11).

Andriuškienė, J. (2012). Burnos ligų epidemiologija ir profilaktika. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.

Erickson PR, Mazhari E 1999, Investigation of the role of human breast milk in caries development. Pediatr Dent 21:86–90.

Palmer B 1998, The influence of breastfeeding on the development of the oral cavity: a commentary. J Hum Lact14:93–98.

The Art of Dentistry by Dr. Stephen j. Gershberg

Akiniwa, K. (1997). Re-examination of acute toxicity of fluoride. Fluoride 30: 89-104.

McCaffery K. (2003). Fluoride and dermatitis. Journal of the American Dental Association 134: 1166.